Dirvožemio apsauga

 Vienas iš svarbiausių gyvenamosios aplinkos komponentų yra dirvožemis, ypač jo paviršinis sluoksnis. Jo sudėtis yra svarbus gyvenamosios aplinkos geocheminio lauko rodiklis, kintantis dėl gamtinių ir technogeninių procesų. Jame kaupiasi per atmosferą pernešami teršalai, kurie su krituliais patenka į gruntinį vandenį, augalus, arba su dulkėmis grįžta į atmosferą. Dalis teršalų su paviršine nuoplova patenka į upes ir išnešama su upių vandeniu, iš dalies kaupiasi dugno nuosėdose, sudarydami antrinius taršos židinius. Gamtinių ir technogeninių procesų įtaka gyvenamosios aplinkos geocheminių rodiklių kaitai geriausiai parodo dirvožemio ir upių dugno nuosėdų mikroelementų, ypač sunkiųjų metalų pasiskirstymo ir jų tarpusavio ryšių tyrimai.

 Natūraliuose, technogeniškai nepaveiktuose Lietuvos, taip pat ir Mažeikių rajono dirvožemiuose, sunkiųjų metalų kiekis nedidelis. Tačiau urbanizuotos teritorijos, net jei pramoninė veikla juose ir ne itin išvystyta, yra neišvengiamai teršiamos sunkiaisiais metalais. Taršos šaltinis yra transportas, katilinės, įvairūs metalo apdirbimo, statybų ir kiti darbai. Žemdirbystės rajonuose svarbus elementų-teršalų šaltinis yra žemės ūkio technikos eksploatacija, trąšos ir augalų apsaugos nuo piktžolių bei kenkėjų cheminės priemonės. Esant stambesniems taršos šaltiniams, kaip pvz., AB Mažeikių nafta, tarša sunkiaisiais metalais dar labiau padidėja.

 Kadangi dirvožemio ir upių dugno nuosėdų mikroelementinė sudėtis yra svarbus agrocheminis ir kraštovaizdžio charakteristikos rodiklis, o miestų teritorijose leidžia išskirti įvairaus pažeistumo laipsnio ir tuo pačiu kenksmingumo žmonių sveikatai zonas, tajonų ir miestų savivaldybės yra suinteresuotos turėti šią, gyventojams svarbią, informaciją. Tam tikslui Mažeikių rajono savivaldybė pasitelkė Geologijos instituto mokslininkus, turinčius tokių darbų patirtį kituose Lietuvos regionuos ir pavedė jiems atlikti reikalingus tyrimus bei sudaryti Mažeikių rajono ir miesto geocheminį atlasą.

 Mažeikių rajono dirvožemio ir upių dugno nuosėdų mikroelementinę sudėtį lemia gamtiniai veiksniai, todėl sunkiųjų metalų kiekiai šiuose gamtinės aplinkos komponentuose, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos rajonų, yra nedideli. Technologinių procesų įtaka pastebima ŠV rajono dalyje, kur veikia naftos perdirbimo gamykla. Čia lokalizuojasi kai kurių sunkiųjų metalų anomalijos, tačiau dirvožemio ir dugno nuosėdų užterštumas nepavojingo lygio.

Mažeikių rajono savivaldybė, 2001

Geologijos institutas, 2001